- duonpelnys
- duonpelnỹs, -ė̃ smob. (3a) Jnš, Kv, Skr, dúonpelnis, -ė (1) K, Lkč kas duoną pelno, uždirba: Numirė mūs duonpelnỹs Alk. Tur duonpelnį tėvą N. Dúonpelnis, kurs pelno duoną vaikams, pačiai savo J. Nenori nė pasiguosti apie ateinančias juodas dienas, likus be duonpelnio rš. Paliko su vaikais be dúonpelnio Brt. Ėdro, jauteli, mano artojėli, mano duonpelnė̃li JD736. Višta mūsų dúonpelnė LKKII145.
Dictionary of the Lithuanian Language.